NaujienosNaujienos > GALIMYBĖ SVAJONĘ PAVERSTI TIKROVE
GALIMYBĖ SVAJONĘ PAVERSTI TIKROVE
VSF, 2016-11-24
Šaltinis:
http://www.studijuoktobulek.lt/56-laiming-prisideje
Nuo Valstybinio studijų fondo (toliau – Fondas) vykdomo projekto “Studijų prieinamumo didinimas” (toliau – Projektas), finansuojamo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, veiklų įgyvendinimo pradžios praskriejo vos metai. O pasidžiaugti galime.
Projekto tikslas – didinti studijų prieinamumą Lietuvos aukštosiose mokyklose studentams, turintiems specialiųjų poreikių. Siekdami įgyvendinti Projekto uždavinį - sukurti palankias, studentų specialiuosius poreikius atitinkančias sąlygas, - teikiame jiems 152 eurų per mėnesį tikslines išmokas. 2015 m. rudens semestrą jas gavo 686, pavasario – 697, 2016 m. pavasario semestrą – 646 studentai.
Daugiausia studentų, turinčių negalią, studijuoja Vytauto Didžiojo (64) ir Vilniaus (56) universitetuose, Lietuvos edukologijos (42), Šiaulių (22) ir Klaipėdos (34), Kauno (27) ir Vilniaus (38) kolegijose.
Sudijų kokybė gerinama aukštųjų mokyklų darbuotojams skirtuose Projekto darbuotojų rengiamuose mokymuose, skirtuose aukštųjų mokyklų darbuotojams, stiprinančiuose aukštųjų mokyklų specialistų, dirbančių su specialiųjų poreikių studentais, dalykinę bei socialinę kompetenciją.
Spalio 18 d. Kaune, 26 d. Vilniuje įvyko pirmieji 8 valandų trukmės I modulio mokymai, kuriuose dalyvavo 41 atstovas iš 35 Projekto partnerių aukštųjų mokyklų.
 
Džiaugsmas ir garbė
Rugsėjį Rio de Žaneire Brazilijoje vykusiose parolimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinės sudėtyje startavo ne vienas atletas, siekiantis ar jau pasiekęs ne tik sporto, bet ir aukštojo mokslo aukštumų. Į Lietuvą parvežti aštuoni medaliai – septyni aukso ir vienas – sidabro. Aukso medalį rutulio stūmimo ir sidabrą disko metimo rungtyse laimėjo Mindaugas Bilius ir lietuvių aklųjų riedulio (golbolo) komanda, 14:8 parolimpinių žaidynių finale įveikusi JAV rinktinę ir pirmą kartą istorijoje iškovojusi parolimpinius aukso medalius aklųjų riedulio rungtyje.
1
1-oje eilėje (iš kairės): Mantas Brazauskis, Justas Pažarauskas, Genrikas Pavliukianecas. 2 - oje eilėje: Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo viceministras dr. Rolandas Zuoza, projekto vadovė Ilona Jacob, Fondo direktorius Ernestas Jasaitis
 
Visi keturi Brazilijoje puikiai pasirodžiusios Lietuvos parolimpinės rinktinės dalyviai – aklųjų riedulio (golbolo) komandos nariai Mantas Brazauskis, Genrikas Pavliukianecas, Justas Pažarauskas bei disko metikas ir rutulio stūmikas M. Bilius – lietuviai atletai, “paėmę” , anot jų pačių, 44 vietą tarp 160 valstybių, kaip ir kiti neįgalieji, studijų metu galėjo pretenduoti į dvigubą paramą – socialinę stipendiją ir tikslinę išmoką.
Koks džiaugsmas ir pasididžiavimo jausmas apėmė, kai trys parolimpiečiai riedulininkai spalį  apsilankė Fonde, gali pasakyti tik dalyvusieji šioje neformalioje popietėje!
Aklųjų rinktinės kapitonas G. Pavliukianecas studijas Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje, pasak jo paties, pasirinko M. Brazauskio pavyzdžio paskatintas (Mantas vidurinėje dainavęs, baigęs muzikos mokyklą, išskirtinai tvirtas ir sporte; jis skiria spalvas, nėra visiškas neregys).
Ypač didelė paspirtis Genrikui (Genrikas – rinktinės senbuvis, balsingiausias, sąmojingas; mato nedaug, tik 1,5 proc. Iš 100) siekiant aukštojo mokslo, buvo Fondo teikiama parama.
“Kodėl nestudijuoti, jei valstybė remia? Dabar visai geros sąlygos dabar neįgaliesiems studijuoti. Gavęs paramą gali kompensuoti susidariusį atitrūkimą nuo sveikųjų. Ir aukštosios nereikia bijoti, bent mano kuratorė kolegijoje Laimutė Kregždienė buvo tarsi antroji motina. Aš pats vyriausias golbolo rinktinėje… Prieš 20metų tikrai jokios paramos niekas neteikdavo…”, - atviravo Genrikas.
 
Siekti užsibrėžti tikslo
 
G. Pavliukianecas patartų kitiems , siekiantiems aukštojo mokslo, iš karto aukštai nekelti studijų kartelės, pasirinkti lengvesnę studijų programą, į kurią linksta širdis, tačiau tobulėti, mokytis – siekti užsibrėžto tikslo privalu.
“Nesakyčiau, kad buvo lengva mokytis, dirbti ir kurti šeimą… Bet kaip tai užgrūdino… Mes juk esame visiškai sveiki, tik kad nematome…”
Justas (Justas Pažarauskas – kairiarankis ramybės įsikūnijimas. Nepakalbintas neprakalbės. Justo ramybė padeda susikaupti visiems) su Genriku jau baigė aukštuosius, šiuo metu kartu dirba Lietuvos aklųjų bibliotekoje. Mantas dar siekia teisės magistro laipsnio studijuodamas Mykolo Romerio universitete bei svajoja apie darbą sporto teisės srityje. “Sportinės specialybės norėčiau. 11 metų sportuoju, jaučiuosi labiau sportininkas nei teisininkas” – juokavo vaikinas. Mantas parolimpinėse žaidynėse dalyvavo pirmąkart.
“Teisę pasirinkau dar mokykloje, projekto “Pavyk svajonę” įkvėptas, galėdamas pasipraktikuoti paskirtos mentorės advokatų kontoroje. Taip baigiau kolegiją, įstojau į universitetą”, atviravo Mantas. Jis atkreipė dėmesį, kad informacija apie Valstybinio studijų fondo bei jo vykdomo Projekto paramą studentui, tutinčiam negalią, kiekvienoje mokykloje pateikiama skirtingai.
Kolegijoje ta pati kuratorė, kaip ir Genriko, išsamiai ir aiškiai teikė informaciją apie galimybę gauti tikslines išmokas (socialinę stipendiją), o va pradėjus studijuoti išlyginamosiose studijose, kaip ir visai ta informacija nepasiekė. “Gerai, kad aš jau buvau gavęs paramą, patyręs, kaip jos prašyti…”
 
Parama studentams, turintiems negalią
 
“Tikslinė išmoka – ženkli parama. Galėjome įsigyti, ko labiausiai reikėjo studijoms: kas kompiuterį, kas spausdintuvą ar kopijuoklį. Būdavo poreikis ką nors nuskenuoti studijoms, ką nors paskaityti – tad galėjome gauti šią paslaugą”.
Pasak Manto, labai svarbu kalbėtis , tartis su kolegomis, dėstytojais, tuomet ir reikiamos pagalbos sulauksi. Dėstytojai teigė niekada tokio studento neregio neturėję…Bet viskas pavyko kur kas paprasčiau, nei jis tikėjęsis.
“Grupės draugų prašydavau pagelbėti nuvykti į tolesnę auditoriją. Dabar pats jau patariu sveikiesiems, kaip vienur ar kitur nueiti”, - pokštavo Mantas. - Kai vienas dėstytojas primygtinai reikalavo atlikti užduotis „Corel", „Photoshop" programomis, išsprendžiau situaciją paprašydamas draugo man pagelbėti. Projekto mokymai aukštųjų mokyklų darbuotojams, žinoma, keičia situaciją”.
 
“Žmogaus teisėmis grįsta negalios samprata ir aukštasis mokslas” –
 
taip pavadinta Projekto I modulio kurso mokymų programa, skirta aukštųjų mokyklų darbuotojams, šį spalį išdėstyta patyrusių lektorių – prof. dr. Jono Ruškaus ir Rasos Kavaliauskaitės ir sulaukusi puikaus įvertinimo.
Anot profesoriaus, svarbiausia, kad seminare susipažino reikalingi vieni kitiems žmonės. Negalia - tai ne teorija, o supratimas, pirmiausia turinčiųjų negalią patirtis. Iš tų taip skirtingų, individualių poreikių ir turi kilti toji samprata, susiformuojanti nuolat analizuojant įvairias situacijas.
Būsimuose mokymų moduliuose dalyvaus lektoriai, taip pat turintys negalią, tad parodys mokymų dalyviams  “iš vidaus” kaip ten gyvenama.
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto darbuotojų, nors studentų, turinčių negalią, oficialiai universitete 20, tačiau jų yra daug daugiau – jie dar užsisklendę, nenori, kad apie jų negalią žinotume.
Vilniaus kolegijos atstovė prisiminė Justą Pažarauską kaip visai kitokį pavyzdį. Vaikino niekaip ir iš viso neįgaliu negalima būtų vadinti , nes nuveikęs jis daug daugiau nei daugumas sveikųjų.
„Po seminaro supratau, jog negalia yra ribojimas, trukdys, dažniau pasireiškiantis ne fiziniais trūkumais, o šalia esančiųjų netorencija, neišmanymu ir daugybe kitų "ne". Aš neišmanau, kaip bendrauti su negalią turinčiais asmenimis jų neįžeidžiant, nereiškiant užuojautos ir visaip kaip kitaip kvailai ar keistai neišskiriant iš minios. Tai mano ribotumas. Juk nėra jokio pagrindo išskirti. Tai žmonės, kuriems duota pasaulį pamatyti kitaip, brandžiau, sudėtingiau, keliami didesni iššūkiai, reikalaujantys didesnių pastangų, motyvacijos ir tikėjimo būsima sėkme. Iš kurių tikimės keliskart daugiau atsakomybės ir iniciatyvos. Tai dideles pastangas į veiklas įdedančios asmenybės, kurių mes ne tik neįvertiname, bet dar ir nuvertiname. Prisiminkime vien paraolimpinius čempionus“, - ­ tai Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentės dr. Ilonos Valantinaitės žodžiai.- „Gal verta mesti iššūkį patiems sau ir pagarbiai atsigręžti į šalia esantįjį? Gal verta iš naujo įvertinti artimiausią aplinką, ar ji pakankamai atvira ir integrali. Gal verta peržiūrėti savo kompetencijas, padedančias plėsti bendravimo ribas?“
Tiksliau ir nebepaklausi.
G. Pavliukianecas Fonde prisiminė golbolo trenerio Karolio Levicko žodžius, kad jei tas jų parolimpinėse iškovotas auksas „būtų kaip plotkelė, tai mums, žaidėjams, iš jos liktų tik juostelė“ – kiek žmonių prie tos pergalės prisidėję… Pasak Projekto vadovės Ilonos Jacob, nebūtų Fondo, nebūtų socialinių stipendijų bei paskolų studentams, turintiems negalią. Nebūtų Projekto – nebūtų tikslinių išmokų, mokymų aukštųjų mokyklų darbuotojams… Iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamas projektas “Studijų prieinamumo didinimas” kartais vienintelė galimybė neįgaliajam siekti savo svajonės.
Spausdinti
Versija:2013-01-02-1958
Praktikos skelbimai: 123
Darbo skelbimai: 3126
???message???